- išlavėti
- išlavė́ti vksm. Tamsojè gyvẽnančios žùvys prarañda regė́jimą, tačiaũ labai̇̃ išlavė́ja kiti̇̀ jų̃ juti̇̀mai.
.
.
išlavėti — intr. BŽ467 ištobulėti: Gyvuliai su labai išlavėjusia uodega ir ilgu kaklu EncVI961. Tų sąlygų įtakoje išlavėja jo protas rš. lavėti; išlavėti; palavėti … Dictionary of the Lithuanian Language
išlavėjimas — sm. (1) → išlavėti: Žmogaus kojos išlavėjimas turėjo įtakos ir kitoms organizmo dalims rš. Intelektualinis moterų išlavėjimas rš. lavėjimas; išlavėjimas … Dictionary of the Lithuanian Language
išmiklėti — intr. pasidaryti miklesniam, vikresniam: Kaimo jaunimas išmiklėja Šlč. ║ išlavėti: Jaunų žmonių yra gerai išmiklėjusi atmintis Vr. miklėti; įmiklėti; išmiklėti; pramiklėti; sumiklėti … Dictionary of the Lithuanian Language
palavėti — intr. truputį patobulėti: Norėta padėti registruotojų akylumui, pastabumui palavėti rš. lavėti; išlavėti; palavėti … Dictionary of the Lithuanian Language